Tai aš noriu, kad pamatytumėte, kai į mane žiūrite

Tai aš noriu, kad pamatytumėte, kai į mane žiūrite

Allefas Vinicius


kaip leisti kam nors tave mylėti

Aš noriu žinoti, ką tu matai
kai žiūri į mane.
Ar tai rudos akys, ieškančios
tavo veidas? Ar tai šypsena, traukimas
tu arčiau? Ar tai rankos ir kojos,
raumenys ir kreivės?
Ar jaučiate grėsmę
beje einu
tiesia galva, įsmeigta į akis
ir nepajudinamas?
Kai žiūri į mane,
ar tu matai tušą ant mano blakstienų?
Paraudo ant mano skruostų? Bėgimo bateliai ant mano kojų?
Kai žiūri į mane,
ar matai pirštus sidabriniais žiedais,
išpuoselėtas ir subtilus?
Ar matote iš darbo skambučius,
purvo dėmė ant mano kelio, nudraskyta
padus iš tų vietų, kuriose aš klajojau?

Linkiu, kad galėtum pamatyti save mano akimis, eilėraštis

Nes kai žiūri į mane,
Noriu, kad pamatytum nuožmumą ir malonę.
Noriu, kad pamatytum rankas, dėvėtas
tiek iš darbo, tiek iš meilės.
Noriu, kad matytum kojas, tvirtas
nuo takų, kuriais nuėjau
ir mano neštos naštos.
Noriu, kad pamatytum širdį
didelis ir plakantis
ir drąsiai spindi per mano šypseną.
Kai žiūri į mane,
Nenoriu, kad tik matytum
mergina, moteris, moteris, graži.
Nenoriu, kad tik matytum
kreivės, raumenys, trumpi, stiprūs.
Nenoriu, kad tik matytum
krūtinė, nugara, blakstienos, kojos.
Noriu, kad pamatytum, iš kur aš atėjau
ir kuo aš tapau,
juokas iš mano lūpų
o tolimas mano žvilgsnis
kai imu prisiminti, ką praradau.
Noriu, kad pajustum mano odos šilumą,
pirštų galiukais palieskite mano kūną.
Noriu, kad žinotum, jog aš ne tik moteris,
žmogus, kūnas. Bet jėga
energija, siela.
Noriu, kad žinotum
mes tokie skirtingi,
toks sudėtingas,
taip atsijungęs.

Jūs nusipelnėte būti mylimi citatos

Bet aš noriu, kad pažiūrėtum į mane
ir pamatysime, kad esame vienodi.